- švelniavilnis
- švelniavil̃nis, -ė adj., smob. (2) DŽ, NdŽ, Ps, švelniavìlnis (1) BŽ461; ŽŪŽ146, LTR(Lnkv, Kt), LLDI450(Lnkv) kieno švelnios vilnos (ppr. apie avis): Švelniavil̃nis avikailis PolŽ153. To avelė buvo švelniavil̃nė – labai siūlai geri išeidavo Krs. Ten dar gležną žolytę kramto švelniavilnių ėriukų būrys J.Marcin. Švelniavilnė gelumbė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
